raudonybė

raudonýbė sf. (1) DŽ raudonỹbė (2) NdŽ; N 1. Sut raudonumas: Raudonybė, raudonumas SD36. Kas tų obūlių raudonýbė! Krš. Ė raudonýbė puodelio! Ds. 2. paraudimas, rausvumas: Raudonybė veido SD328. Raudonýbė – kaip burokas! Pc. Ta raudonybė veido arba iš karštybės dvasios, arba iš kokio nuvargimo sveiko paeina brš.